Psichoterapinė pagalba

Tai ryšiu su psichoterapeutu grindžiama pagalba vaikui siekiant išspręsti jo emocines, elgesio ir tarpasmenines problemas, trukdančias normaliai raidai. Daugybė vaikų kenčia nuo psichologinių traumų, skyrybų, netekties, prievartos, patiria nepriežiūrą ar priešingai yra pernelyg globojami. Daugelis vaikų išgyvena baimes, nerimą, nesugeba adekvačiai išreikšti, valdyti savo jausmų. Visa tai trikdo normalią raidą, stabdo asmenybės vystimąsi, apsunkina adaptaciją.

Psichoterapinės pagalbos tikslas – palengvinti vidinį skausmą, keisti nepageidaujamą elgesį, pagerinti santykius su vaikui svarbiais asmenimis. Šiam tikslui pasiekti naudojami įvairūs metodai – psichoanalitinė, psichodinaminė terapija, kognityvinės – elgesio terapijos technikos, įvairios žaidimų terapijos formos. Terapeutas, išlaikydamas tam tikrą neutralumą, nuolat kreipia dėmesį į vaiko jausmus, mintis, elgesį, fantazijas. Jis tiesiogiai nevertina, tačiau priklausomai nuo pasirinkto metodo daugiau ar mažiau interpretuoja, padėdamas vaikui susivokti savo jausmuose, mintyse, suprasti savo elgesį, ar tiesiog emociškai palaikydamas vaiką.  

Psichoterapinė pagalba vaikams skiriasi nuo pagalbos suaugusiems:

       1) Kalbos išsivystimo lygiu. Pagrindinis psichoterapijos įrankis – kalba. Suaugę gali papasakoti apie savo jausmus, žodžiais išreikšti savo patirtį. Vaikams tą padaryti sunku. Dažnai tik iš jų elgesio ar fantazijų galime spręsti apie tikruosius poreikius ir problemas. Savo patirtį ir jausmus vaikai dažniausiai išreiškia simboline kalba – žaidimu. Todėl vaikų psichoterapijoje žaidimui skiriamas ypatingas dėmesys.

         2) Šeimos įtaka. Vaikas suvokia pasaulį pirmiausiai per šeimą. Jis struktūriškai priklausomas nuo šeimos, jo konfliktai yra dalis šeimos sistemos. Šeima yra svarbi kiekvienos vaiko psichoterapijos dalis, todėl specialistas palaiko reguliarų ryšį su tėvais.

         3) Psichoterapinės pagalbos metu atsižvelgiama į nuolat vaiko vystimosi keliamus uždavinius. Suaugęs yra susiformavusi asmenybė, kuri keičiasi psichoterapijos procese, vaikas keičiasi ne tik veikiamas psichoterapijos, bet ir dėl natūralios raidos.

Psichoterapinė pagalba gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė, individuali ir grupinė.